2016 metų III ketvirtį Vilniuje parduotas rekordinis naujų butų kiekis nuo pat 2009 metų. Per tris paskutinius šių metų mėnesius sostinėje buvo realizuota 1140 naujos statybos butų – t. y. 27 % daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį ir 18 % daugiau nei 2016 metų II ketvirtį.

Butų ir namų pardavimo apimtys Lietuvoje pakilo į naujas aukštumas ir šių metų rodikliai yra aukščiausi nuo pat 2007-ųjų metų.

SEB banko būsto kainų lūkesčių rodiklis rodo, kad šių metų rugsėjį pusė (51 proc.) respondentų tikėjosi, kad būsto kainos per artimiausius dvylika mėnesių padidės, 12 proc., – kad sumažės, 26 proc., – kad nesikeis. Panaši gyventojų nuomonė vyrauja jau daugiau negu metus.

Lietuviai savo būstu dažnai nėra patenkinti, bet jį keičia itin retai. Kaip smarkiai lietuviai yra prisirišę prie savo būsto, atskleidžia tas faktas, jog net 80 proc. gyventojų Lietuvoje nuosavo būsto nėra keitę iš viso arba tai yra darę tik vieną kartą gyvenime.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 0,3%.

Daugelis naujakurių dažnai susiduria su dilema: kur gyventi – ar centre, kur viskas tarsi ranka pasiekiama, ar priemiestyje su nuosavu, nors ir nedideliu, ploteliu žemės. Taigi, ką renkasi lietuviai ir kodėl jie išsiskiria kitų šalių kontekste?

Nekilnojamojamo turto ekspertų teigimu, kuo būstas arčiau žaliųjų erdvių, tuo jis brangesnis. Tai ypač aktualu Vilniui, kuriame žaliosios erdvės užima net 46 proc. miesto – daugiau nei Berlyne, Londone ar Paryžiuje. Tačiau tiek nekilnojamojo turto plėtotojai, tiek kraštovaizdžio architektai teigia, kad sostinės potencialas nėra išnaudotas. Pasak jų, dalis žaliųjų erdvių mieste panašesnės ne į parkus, bet į džiungles, kurias, norint, kad būsto vertė augtų, būtina sutvarkyti.

Nors po didžiosios studentų bangos sostinėje praėjo daugiau nei mėnuo, nuomos kainos neskuba mažėti. Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai pastebi, kad nuomos mokestis rugsėjo pabaigoje išlieka 5–10 proc. didesnis nei vasaros pradžioje ar viduryje.

Penktadienį ryte atidarytas naujasis Panemunės tiltas, po trejų metų pertraukos vėl sujungęs Šančius su Panemune. Tilto atidarymo šventėje dalyvavo keli tūkstančiai kauniečių.

Kauno centre, greta buvusio „Merkurijaus“ pastato, bus statoma pirmoji daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė, talpinsianti daugiau nei 250 automobilių. Šiam siūlymui antradienį pritarė Kauno miesto taryba. Specialistų teigimu, ribotos parkavimo galimybės šiuo metu yra viena iš didžiausių kliūčių, stabdančių verslo centrų plėtrą Kauno centre.

Įpusėjus rudeniui, būsto nuomos paklausa didmiesčiuose išlieka itin didelė. Siūlantieji nuomotis būstą Vilniuje nuomos kainų nemažina – vidutinės nuomojamų butų pasiūlos kainos sostinėje laikosi stabilios.

Darbai kaip tekanti upė – niekada nesibaigs, todėl belieka išmokti šią tėkmę tinkamai valdyti, kad ji netaptų grėsme namams, šeimai ir poilsiui. Taip sako Martynas Žibūda, nekilnojamojo turto įmonės „Eika“ plėtros direktorius.

Trečiąjį 2014 metų ketvirtį naujos statybos butų pasiūla Vilniuje pasiekė didžiausią lygį nuo 2009 metų. Naujų butų pasiūla per trečiąjį šių metų ketvirtį išaugo net 37 % ir šiuo metu ieškantys būsto Vilniuje turi galimybę rinktis iš 3400 butų.

Trečiąjį 2014 metų ketvirtį Kaune ir Klaipėdoje sumažėję naujos statybos butų pardavimai lėmė minimalias nekilnojamojo turto plėtotojų investicijas į naujus projektus. Įmonės „Eika“ duomenimis, dabartinės naujos statybos butų pasiūlos Klaipėdoje pakaktų 2 metams, o Kaune – net 3 metams.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų kovo mėnesio reikšmė išaugo 0,8%.

AB „Hanner“ per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje pardavė 117 butų. Lyginant su atitinkamu laikotarpiu 2013 metais, pardavimai augo net 4 kartus.